Šią savaitę mūsų rubrikoje „Asmenybės šachmatų istorijoje“ pasakojame apie vienuoliktąjį šachmatų pasaulio čempioną , XX a. šachmatininką“ Robertą Džeimsą Fišerį . Robertas Džeimsas Fišeris ( gimė 1943 m. kovo 9 d. Jungtinėse Amerikos Valstijos – mirė 2008 m. sausio 17 d. Islandijoje) – Jungtinių Amerikos Valstijų šachmatininkas savo išskirtiniu žaidimu aplenkė laikmetį, kuriame gyveno.
Roberto Fišerio gyvenimas
Regina Fišer- Roberto Fišerio mama- pagimdė jį 1943 m. kovo 9 d. Čikagos ligoninėje. Motina augino du vaikus, vos sudurdama galą su galu. Bandydama ištrūkti iš smaugiančio pinigų stygiaus, Regina išbandė daugybę profesijų. Jinai buvo suvirintoja, mokytoja, samdine fermoje, toksikologo asistente, stenografiste. Laimei, ji gavo sekretorės-mašininkės darbą solidžioje kompanijoje ir įsikurė vieno kambario bute pietinėje Čikagoje. Sunki vaikystė Robertui paliko gilius pėdsakus visame būsimojo pasaulio čempiono gyvenime.
Kuomet berniukui sukako šešeri metai, vyresnioiji sesuo Džoana supažindino jį su medinėmis figūromis ir languota lenta. Bobis greitai išmoko šachmatų abėcėlę ir, būdamas septynerių metų, pradėjo užsiiminėti pas trenerį P.Nigrą. Trylikametis Bobis gavo nacionalinio meistro vardą. Robertas mėgo blicą – greitus šachmatus. Per daugelį metų jų sužaidė tūkstančius: penkių, dešimt minučių… Su benamiais Vašingtono skvere. Su klasiokais ir mokytojais. Būdamas 13 metų (1956 m. liepos mėn.) R. Fišeris tapo JAV jaunimo čempionu, o būdamas 14 metų (1958 m.) laimėjo atvirą JAV čempionatą. Būdamas 14 metų, jis dar negyveno iš šachmatų tačiau pradėjo suprasti, kad jie gali tapti jo profesija. Jis nusprendė, kad daugelio mokykloje dėstomų dalykų jam neprireiks.Robertas išmoko keletą užsienio kalbų- to, jo manymu, reikėjo šachmatams.
Tačiau ne vien dėl pergalių juo domėjosi plačioji publika. Iššaukiantis amerikiečių didmeistrio elgesys kėlė ne mažesnį pasaulio šachmatų visuomenės susidomėjimą. Amerikoje jį šlovino tarsi nacionalinį didvyrį. Kur bepasirodydavo, visur jam „tiesdavo raudoną kilimą“. Bobis JAV pakėlė iki „šachmatų supervalstybės“ rango. Atėjo akimirka, kai Bobis turėjo išskristi į 
Islandiją ir kovoti dėl pasaulio čempiono titulo.Svetinga Islandija apmirė laukdama. Visos vietos viešbučiuose ir salėje buvo išpirktos. 1972 m. birželio 22 d. iš Kenedžio tarptautinio aerouosto turėjo pakilti lėktuvas skridimui į Reikjaviką. TačiauBobis paskutinę minutę atšaukė reisą. Tas žaidimas vadinosi PINIGAI. Bobio žaidimas ant nervų tapo įžanga mačui. Pretendento netenkino finansinė pusė. Ir netikėtai ant lentos atsirado nauja figūra. Anglų bankininkas ir aistringas šachmatininkas Džeimsas Derekas Sleiteris sutiko pakloti 125 tūkst. dolerių, jei Bobis pradės žaisti. „Kolosalu“, – sureagavo Bobis. Ir tą pačią dieną Bobis išskrido į Reikjaviką su sekundantu Viljamu Lombardi .Tačiau Bobis ir toliau elgėsi tarsi kaprizinga primadona. Tačiau visa tai aptemdė protą Fišeriui. Ir išsišokėlis pretendentas padarė grubią klaidą ir … pralaimėjo pirmą partiją. Bobis tvirtino: kalta kino kamera, kuri trikdė dėmesį…. . Bobis veržėsi į aerouostą. Lombardi sunkiai jį atkalbėjo. Ir Mocartas pabudo. Jis ėmė žaisti įkvėptas ir vyriškai, laisvai ir naujai, vėl išgirdo tamtamo garsus. Reikjaviko mačas sujudino nacionalinius amerikiečių jausmus. Kavinėse, baruose, klubuose, tiesiog miestų gatvėse ir aikštėse dešikmtys tūkstančių žmonių svarstė įtemptą dvikovą dėl pasaulio šachmatų karūnos.
Iškovojęs pasaulio čempiono vardą R. Fišeris oficialiose varžybose nebedalyvavo. Pasaulio čempiono vardo neteko 1975 m. neatvykęs į Manilą ginti savo titulo kovoje su Anatolijumi Karpovu. Į šachmatus Robertas Fišeris sugrįžo 1992 metais ir pažeisdamas tarptautines sankcijas tuometinei Jugoslavijai šioje šalyje (Sveti Stefane ir Belgrade) žaidė su Borisu Spaskiu. R. Fišeris laimėjo šį mačą (+10 –5 =15). Robertas Džeimsas Fišeris mirė 2008 m. sausio 17 d. Islandijoje.
