„Asmenybės šachmatų istorijoje“ Adolfas Andersenas

 Šią savaitę  prisiminsime mūsų rubrikoje „Asmenybės šachmatų istorijoje“  vieną  stipriausių XIX a. šachmatininkų- Adolfą Anderseną. Karlas Ernstas Adolfas Andersenas (1818 m. liepos 6 d. Breslau – 1879 m. kovo 13 d.) – Vokiečių šachmatininkas buvo laikomas stipriausiu  šachmatininku  pasaulyje iki pralaimėjimo mače Austrijos šachmatininkui Vilhelmui Šteinicui (1866 m.). Adolfas buvo šachmatų kompozitorius bei literatas; žinomas šachmatų romantizmo atstovas. Karlas- vokiečių kalbos ir matematikos dėstytojas, profesorius. „Vokiečių šachmatų laikraščio“ (Deutsch Schachzeitung) (1851–1859) ir „Naujojo Berlyno šachmatų laikraščio“ (Neue Berliner Schachzeitung) (1867–1871) redaktorius.

Karlas Ernstas Adolfas Andersenas (1818 m. liepos 6 d. Breslau – 1879 m. kovo 13 d. ) – Vokiečių šachmatininkas buvo laikomas stipriausiu  šachmatininku  pasaulyje iki pralaimėjimo mače Austrijos šachmatininkui Vilhelmui Šteinicui (1866 m.) Adolfas buvo šachmatų kompozitorius bei literatas; žinomas šachmatų romantizmo atstovas. Karlas- vokiečių kalbos ir matematikos dėstytojas, profesorius. „Vokiečių šachmatų laikraščio“ (Deutsch Schachzeitung) (1851–1859) ir „Naujojo Berlyno šachmatų laikraščio“ (Neue Berliner Schachzeitung) (1867–1871) redaktorius. Adolfą išmokė žaisti šachmatais tėvas, kai jam buvo devyneri metai. Įdomu tai, kad Adolfas taip susižavėjo šachmatais, jog jo mokykliniuose knygose buvo galima aptikti prikaišiotas šachmatų pozicijų diagramas. Anderseno talentas žaisti šachmatais vystėsi iš lėto. Tai lėmė ir tai, kad jisai neturėjo laiko bei pinigų kovoti prieš stiprius šachmatininkus. Dirbdamas profesoriumi Breslau universitete  A. Andersenas atrado laiko užsiiminėti šachmatais. Kaip  šachmatų žaidėjas iki 1846 m. buvo žinomas tik savo gimtajame Breslau mieste. Breslau tuo metu buvo aktyvi šachmatininkų bendruomenė, kurioje buvo nemažai vietinių, o taip pat atvykstančių žaidėjų, tokių kaip D. Harvicas, L. Bledovas, T. Laza, kurie jam padėjo tobulėti. Berlyno šachmatų bendruomenė 1851 m., kartu su K. Majetu, pasiuntė jį į Londono 1-ąjį tarptautinį šachmatų turnyrą. Ruošdamasis turnyrui, A. Andersenas laikinai buvo apsigyvenęs Berlyne, kur kas dieną žaisdavo partijas su K. Majetu, Ž. Diufrenu ir E. Falkbejeru. Londono turnyre, kuris buvo atkrentamasis, (1951) jis nugalėjo L. Kizerickį (2½ : ½), J. Seną (4 : 2), H. Stauntoną (4 : 1), M. Vaivilą (4½ : 2½; +4, -2, =1) ir, užėmęs 1-ąją vietą, buvo laikomas stipriausiu pasaulio šachmatininku. A. Anderseno žaidimo stilius, kuriuo buvo pasiektos pergalės, sužavėjo amžininkus: pastovus veržimasis atakon, aštrus taktinis matymas, dažnos figūrų aukos ir t. t.

Mačas su Šteinicu: Po to, kai V. Šteinicas 1862–1864 metais, žaisdamas mačus, nugalėjo stipriausius Anglijos šachmatininkus, trys Anglijos klubai organizavo jo mačą su A. Andersenu. Nugalėtoju tampa žaidėjas, pirmas laimėjęs 8-ias partijas. Laiko kontrolė – 2 val. kiekvieniems 20 ėjimų. Mačas įvyko Londone 1866 m. liepos 14–rugpjūčio 10 dienomis. Tai buvo vienas iš bekompromisiškiausių mačų šachmatų istorijoje: visos partijos buvo rezultatyvios. V. Šteinicas baltaisiais žaidė tik karaliaus gambitą, o Andersenas, išskyrus 13-ąją partiją, Evanso gambitą. Nors ir pralaimėjęs 1-ąją, po pirmųjų penkių partijų pirmavo V. Šteinicas – 4 : 1. Bet A. Andersenas nepasidavė: laimėjęs 4 partijas iš eilės, persvėrė rezultatą – 5 : 4. Atrodė, kad jis bus perėmęs iniciatyvą, bet taip neatsitiko: iki 13-os partijos, kai 12-ąją laimėjęs A. Andersenas buvo išlyginęs rezultatą – 6 : 6, vyko atkakli kova, tačiau mačo pabaigoje V. Šteinicas, laimėjęs 13-ąją ir 14-ąją partijas, pasiekė 8-ias pergales ir tapo mačo nugalėtoju. 1870 m A. Andersenas su V. Šteinicu turnyre Baden-Badene tęsė neoficialią kovą dėl stipriausiojo pasaulyje šachmatininko vardo, kur du kart nugalėjęs V. Šteinicą ir išlyginęs tarpusavio susitikimų santykį, laimėjo pirmąją vietą (11 iš 16). Andersenas sirgo širdies ligomis, todėl jam teko nutraukti dalyvavimą varžybose. Mirė Breslau, kur visą gyvenimą gyveno ir dirbo, savo namuose nuo širdies smūgio 1879 m. kovo 13 d.

Įdomūs atsiliepimai apie Adolfą Anderseną:

George MacDonnell apie A. Anderseną rašė:

• „Jo masyvi figūra su maloniu balsu ir žvilgsniu, visados geros nuotaikos, darė įspūdį. Aš niekieno akyse niekados nemačiau tiek šviesos ir švelnumo, kaip jo“.
• Šteinicas rašė: „Andersenas buvo sąžiningas ir garbingas iš esmės. Be baimės, nerodydamas savo pranašumo, pasakydavo savo nuomonę ir jo bešališkumas tapo tiek pripažintu, kad paprastai, diskusijų apraminimui pakakdavo jo vieno žodžio, be to, jis dažnai pritardavo oponuojančiai pusei.
• G. Kasparovas savo knygoje „Mano įžymieji pirmtakai“ rašo: “… jis bet kurioje padėtyje dėl grožio ieškodavo labai efektingų sprendimų ir nepaisydamas rizikos drąsiai degindavo atsitraukimo tiltus… Toks žaidimas žavėdavo… bet šachmatai progresavo ir senoji kombinacinė mokykla, kurios priekyje buvo A. Andersenas, nebegalėjo pasipriešinti P. Morfio (o vėliau ir V. Šteinico) pozicinio žaidimo technikai“.
• V. Šteinicas apie jį yra pasakęs: „Tai buvo pats didžiausias visų laikų meistras. Jo puikus žaidimo stilius, kombinacijų grožis ir minčių gylis buvo nuostabūs…“